Yasuni mama llaqta parki

Wikipediamanta
Yasuni mama llaqta parki
Waorani ayllua llaqtapi
Mama llaqta: Ikwadur
Tiyay Pastasa marka, Pastasa kiti; Orellana marka, Awariku kiti, Francisco de Orellana kiti
Tinkurachina siwikuna 00°10′S 75°20′W
Hallka k'iti k'anchar 982.000 ha
Hanaq kay 300 m - 600 m
Kamasqa wata 26 ñiqin anta situwa killapi 1979 watapi
Pacha suyu: UTC-5
Llika tiyanan [www.]

Yasuni mama llaqta parki (kastilla simipi: Parque Nacional Yasuni) nisqaqa Ikwadur mama llaqtapi huk mama llaqta parkim, Orellana markapi, Awariku kitipi, Francisco de Orellana kitipi, Pastasa markapipas, Pastasa kitipi.

Allpa saywachi[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Yurakuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Socratea exorrhiza
Yasuni mama llaqta parki Waorani runakunap kitinpas
  • (Acacia glomerosa)
  • (Ammandra dasyneura)
  • Chunta yura rikch'aq ayllu (Arecaceae):
    • Champira (Astrocaryum chambira)
    • Wiririma (Astrocaryum jauari) ("chambira")
    • Ramus (Astrocaryum urostachys) ("chambira")
    • Chunta (Bactris gasipaes)
    • Chuntilla (Bactris riparia) ("chontilla")
  • Krus k'aspi (Brownea grandiceps)
  • (Cabralea canjerana)
  • Q'apiruna (Calycophyllum spruceanum)
  • (Cecropia sp.)
  • Kanuwa ruya (Cedrela odorata)
  • Chunchu (Cedrelinga cataeniformis)
  • (Ceiba samauma)
  • (Chamaedorea pinnatifrons)
  • (Chimarrhis glabriflora) ("mecha")
  • (Coussapoa trinervia)
  • (Croton cunneatus)
  • (Croton lechleri)
  • (Cyperus opdoratus) (Cyperus odoratus ?)
  • (Desmoncus polyacanthus)
  • (Duroia hirsuta)
  • (Eschweilera coriacea)
  • Wasay (Euterpe precatoria)
  • (Faramea multiflora)
  • (Ficus gomelleira)
  • (Eugenia sp.)
  • (Genipa spruceana)
  • (Geonoma sp.)
  • (Grias neuberthi)
  • (Gurania erinatha)
  • (Gynereum sagitatum)
  • (Hyospathe elegans)
  • (Inga sp.) ("guabas")
  • (Iriartea deloidea)
  • (Jacaratia digitata)
  • (Jessenia bataua, Socratea exorrhiza) ("ungurahua")
  • (Licania sp.)
  • (Ludwigia octovalis)
  • (Macrolobium acaciifolium)
  • (Mauritia flexuosa)
  • (Mauritiella aculeata)
  • (Montrichardia linifera)
  • (Myrciaria dubia)
  • (Myroxylon balsamun)
  • (Ocotea oblonga)
  • (Osteophloeum platyspermum)
  • (Otoba glicycarpa)
  • (Piper reticulatum)
  • (Platymiscium stipulare)
  • (Pleurothyrium trianae)
  • (Pontederia rotundifolia)
  • (Pseudolmedia laevis)
  • (Pterocarpus amazonica)
  • (Saggitaria sp.)
  • (Scheelea brachyclada)
  • (Theobroma subincanum)
  • (Trichilia septentrionalis)
  • (Virola duckei)
  • (Virola surinamensis)
  • (Wettinia maynensis)
  • (Zygia longifolia)

Yasuni mama llaqta parkilla wiñaq yurakuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Kay mama llaqta parkilla wiñaq yurakuna kanmi:

  • (Critonia eggersi)
  • (Begonia oellgaardii)
  • (Besleria cuadrangulata)
  • (Calathea plurispicata)
  • (Inga Sarayacuensis)
  • (Palicourea anianguana)
  • (Pentlaplaris huaoranica)
  • (Rollinia ecuadorensis)
  • (Solanum hypermegethes)

Uywakuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Yaku puma Pteronura brasiliensis
(Geochelone denticulata)
(Oxybelis fulgidus)
  • (Lophostoma yasuni)
  • (Geochelone denticulata)
  • (Oxybelis fulgidus)

Ñuñuqkuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Hatun khirkinchu (Priodontes maximus)

Runakuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Yasuni mamallaqtapi Waorani runakunam tiyanku.

Kaypipas qhaway[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Pukyukuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Hawa t'inkikuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Wallqanqa (Ikwadur) Ikwadurpi amachasqa sallqa suyukuna Unancha (Ikwadur)
Mama llaqta parkikuna: Cajas · Llanganati · Machalilla · Podocarpus · Qutuphaqsi · Sankay · Sumaku Napu - Galeras · Yakuri · Yasuni · Yawatisuyu
Risirwakuna: Antisana · Arinillas · Chimpurasu · Churuti · Cofán Bermejo · El Salado · El Ángel · Illinisa · Kayampi Kuka · Kayapas Mataje · Kutakachi Kayapas · Kuyawinu · Limunqucha · Mache Chindul · Pasochoa · Pululawa · Santa Klara wat'a · Sunqu wat'a · Yawatisuyu
"https://qu.wikipedia.org/w/index.php?title=Yasuni_mama_llaqta_parki&oldid=667931" p'anqamanta chaskisqa (Wikipedia, Qhichwa / Quechua)